kresterti

krèsterti, -i (-ia), -ėjo (-ė) tr. 1. žr. kresterėti 1: Davė kalviui nukalt tokią lazdą; atėjo pas kalvį pažiūrėt, paėmęs an mažiuko piršto, kresterė – sulinko BsPIII246. 2. kiek įdėti, įdrėbti: Krèsterk man čia truputį košės Vrn. 3. prasijoti: Krèsterk miltų, o tu eik dauges atnešk Vlk.